Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik pabrangti vaistai, bet ir imti jų trūkti. Pokyčius gali nulemti įsigaliojusi nauja Europos Sąjungos (ES) Miesto nuotekų valymo direktyva, kuri labiausiai palies kosmetikos ir farmacijos sektorius.

„Direktyva siekiama apsaugoti aplinką nuo neigiamo miesto nuotekų ir nuo biologiškai skaidžių gamybinių nuotekų iš pramonės įmonių, taip pat ir farmacijos, poveikio. Tačiau direktyvos poveikio pastarajai, įskaitant vaistų prieinamumą ir jų kainodarą, vertinimas nebuvo atliktas visapusiškai, ypač atsižvelgiant į dabartinį vaistų trūkumą ir dedamas pastangas užtikrinti ES farmacijos pramonės savarankiškumą“, – tvirtina VGA vadovė Genutė Voverienė.

Naują direktyvą įgyvendinti bus dar sunkiau

Naujojoje direktyvoje nurodoma, kad farmacijos ir kosmetikos sektorių įmonės turės finansuoti kelių šimtų nuotekų valymo įrenginių visoje Europoje atnaujinimą. Europoje veikiančios šių sektorių bendrovės taip pat turės padengti visas įrenginių ir kitas eksploatacines išlaidas.

„Manome, kad direktyva turėtų apimti visus pramonės sektorius, pasižyminčius mikrodalelių tarša, siekiant užtikrinti visapusišką ir teisingą principo „teršėjas moka“ taikymą. Be to, reikalingas specialus ES finansavimas, kuris padėtų valstybėms narėms įgyvendinti direktyvos reikalavimus, ypač mažesnėse valstybėse narėse, kitaip vargu, ar bus pasiekti keliami tikslai“, – sako VGA vadovė.

Jos vertinimu, dabartiniai direktyvos užmojai, ypač susiję su įgyvendinimo terminais ir išteklių paskirstymu, yra pernelyg aukšti. Dėl to gali kilti didelių sunkumų, ypač toms ES narėms, kurių infrastruktūra ir ekonominiai pajėgumai – ne tokie išvystyti.

„Išplėtus naujosios direktyvos sritį ir įpareigojant prie nuotekų valymo sistemų prijungti visas, bent 1000 gyventojų turinčias aglomeracijas, Lietuvai tektų didžiulė finansinė našta. Ypač mažesnėse gyvenvietėse, kur gyventojų skaičius mažėja dėl emigracijos ir kitų demografinių iššūkių, naujų sistemų įrengimas bus itin brangus, o poveikį taršos mažinimui turės labai nežymų“, – teigia vaistų gamintojus vienijančios asociacijos atstovė.

Vokietijos vyriausybės ir Europos vandens pramonės duomenimis, direktyvoje numatytos sistemos diegimo išlaidos sieks nuo 5 iki 11 mlrd. eurų per metus. Anot Europos asociacijos „Medicines for Europe“ ekspertų, tai sukeltų generinių vaistų trūkumo cunamį, taip pat katastrofiškas pasekmes pacientų galimybėms gauti vaistų ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumui Europoje.

Dar prieš priimant naująją direktyvą, absoliuti dauguma ES valstybių narių – Austrija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rumunija, Slovėnija ir Ispanija – išreiškė susirūpinimą dėl šio įstatymo. 16 ES narių vieningai tvirtina, kad direktyva pakenks būtiniausių vaistų prieinamumui ir kad Europos Parlamentas nesiėmė visų pastangų apsaugoti pacientų prieigą prie vaistų.

Rizika prarasti būtiniausius vaistus

VGA duomenimis, nors generinių vaistų rinkos vertė siekia tik 19 proc., tarp būtiniausių medikamentų visoje ES jų yra net 9 iš 10. Pasak asociacijos vadovės, dėl didelių gamybos apimčių, mažų maržų ir griežtai ribojamų kainų ši vaistų kategorija yra itin pažeidžiama naujosios direktyvos.

„Kai kurios šalys jau dabar yra įvertinusios, kad papildomi kaštai, teksiantys pigiausiems ir plačiausiai vartojamiems vaistais, gali būti didesni nei dabartinė šių vaistų pakuotės kaina. Padidėjusios  išlaidos gali turėti pražūtingų padarinių vaistams, kurie parduodami vos po kelis centus už tabletę, pavyzdžiui, antibiotikams, vaistams nuo diabeto, padidėjusio kraujospūdžio. Dalies vaistų gali tiesiog nelikti, nes jų neapsimokės pagaminti, o tai neigiamai atsilieps pacientams, tiek finansiškai, tiek ir sveikatos būklės atžvilgiu“, – pabrėžia VGA atstovė.

Jau dabar Europoje trūksta tokių vaistų kaip vaistai nuo skausmo, aukšto kraujospūdžio, infekcijų ir vėžio, rodo „Medicines for Europe“ duomenys. Asociacijos ekspertų vertinimu, įsigaliojus naujajai direktyvai, ji paveiktų visas šias kategorijas ir smarkiai pablogintų situaciją bendrijoje.

„Pakeitimai prieštarauja ir vienam iš pagrindinių naujai siūlomų farmacijos teisės aktų tikslų – užtikrinti, kad pacientai turėtų galimybę laiku ir vienodomis sąlygomis gauti saugius, veiksmingus ir įperkamus vaistus. Todėl ES farmacijos bendroves vienijančios asociacijos ragina parengti labiau subalansuotą teisės aktą, laikantis principo „teršėjas moka“ ir kuriame būtų numatyta galimybė pritaikyti direktyvos nuostatas lanksčiau, atsižvelgiant į konkrečią generinių vaistų keliamą riziką“, – teigia VGA vadovė G. Voverienė.

VGA direktorė G.Voverienė

Komentuoja Genutė Voverienė, Vaistų gamintojų asociacijos vadovė

Visai neseniai Lietuvos Respublikos Seime prisiekė naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. Spalio mėn. šalyje vyks Parlamento rinkimai, po kurių, tikėtina, visiškai pasikeis Vyriausybės paveikslas. Tačiau naujasis ministras dar turi pakankamai laiko imtis svarbių, neatidėliotinų pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje, pavyzdžiui, pakoreguoti bazines vaistų kainas. To reikia siekiant užtikrinti sklandų vaistų tiekimą ir išvengti jų trūkumo ateityje.

Lietuvoje galioja itin griežti kriterijai, taikomi kompensuojamųjų vaistų kainoms, o tai riboja konkurenciją ir taip nedidelėje mūsų rinkoje. Tą per pastaruosius metus savo kailiu, atėję į vaistinę ir neradę išrašytų vaistų, greičiausiai patyrė ne vienas iš mūsų. Šių metų liepos 1 d. šalyje įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, kurio sąraše toliau mažėja vaistų pasirinkimas. Jau dabar nemažoje grupėje vaistinių preparatų yra likę tik po vieną ar du tiekėjus, o tai kelia didžiulę riziką susidurti su vaistų trūkumu. Esant ribotai pasiūlai ir augančiai paklausai, ši problema – tik dar labiau išryškės.

Valstybės kaupia vaistus, o tai – problema

Pastebime ir kitą nerimą keliančią tendenciją, kad Europos Sąjungos (ES) šalys, siekiančios suvaldyti vaistų tiekimo sutrikimus, renkasi priemones, kurios problemą – tik pagilins arba perkels kitoms šalims, pavyzdžiui, Lietuvai. Ta problema – perteklinis vaistų kaupimas.

Didelių vaistinių preparatų atsargų kaupimas nacionaliniu lygmeniu dirbtinai sukels vaistų trūkimą visoje ES. Esant ribotiems gamintojų pajėgumams, kuriuos nulėmė pernelyg didelis spaudimas kainoms, užtikrinti sklandų tiekimą ir tuo pat metu formuoti didžiules atsargas taps neįmanoma.

Kai kurios ES šalys žengia dar radikalesniu keliu: jos planuoja taikyti arba jau taiko baudas gamintojams už tai, kad jie neužtikrins privalomų vaistų atsargų. Prognozuojame, jog toks sprendimas neišvengiamai padidins vaistų kainas ir neigiamai atsilieps kiekvienos valstybės narės sveikatos apsaugos biudžetui. Tikime, kad naujasis sveikatos apsaugos ministras Europos forumuose išsakys Lietuvos interesus atitinkančią poziciją, siekiančią iškelti bendrus visų ES šalių interesus aukščiau nacionalinių iniciatyvų.

Reikalingi sprendimai visoje ES

Beveik 100 farmacijos bendrovių ir kitų organizacijų vienijanti asociacija „Medicines for Europe“ viešai kreipiasi į Europos Komisiją ir ES nares, kviesdama imtis ilgalaikių ir tvarių priemonių, kurios padėtų pažaboti nacionalines ambicijas ir išspręstų vaistų tiekimo sutrikimus.

Pirmiausia, siūloma užtikrinti nuspėjamą ir tvariai reguliuojamą farmacijos rinkos aplinką, kuri leistų padidinti gamintojų skaičių. Taip pat siūloma įgyvendinti naują, tvarią generinių vaistų kainodarą, kuri užtikrintų sveiką konkurenciją. Galiausiai, „Medicines for Europe“ siūlymuose nurodoma įgyvendinti naujas ES teisines viešųjų pirkimų gaires ir užtikrinti racionalų vaistų skyrimą bei vartojimą. To turės imtis ir Lietuva.

Kas laukia Lietuvos?

Vaistų gamintojų asociacija tikisi, kad naujasis sveikatos apsaugos ministras savo trumpos kadencijos metu inicijuos pokyčius, svarbius farmacijos sektoriaus tvarumui. Vienas skubiausių darbų – „atšildyti“ bazines kainas, t. y. peržiūrėti bazines vaistų kainas ir prilyginti jas šiuo metu galiojančioms Europoje.

Konkurencingos bazinės kompensuojamųjų vaistų kainos leistų sustiprinti konkurenciją ir pritrauktų naujus tiekėjus. Savo ruožtu, tai padidintų reikalingų medikamentų pasiūlą, didintų jų prieinamumą ir sumažintų pacientams tenkantį finansinį spaudimą.

Kitas, ne ką mažiau svarbus darbas – kartu su visais farmacijos rinkos dalyviais parengti Vaistų politikos gaires. Tai pasiųstų aiškų signalą vaistų tiekėjams, kad jie yra laukiami Lietuvos rinkoje, o pacientams – kad turės galimybę laiku gauti reikalingų vaistų.

VGA direktorė G.Voverienė