Briuselyje įsikūrusios „Medicines for Europe“ asociacijos vadovas Adrianas van den Hovenas šią savaitę lankosi Lietuvoje. Antradienį numatytas jo susitikimas su Vyriausybės kanclere Giedre Balčytyte. „Medicines for Europe“ jau du kartus laišku kreipėsi į šalies institucijas su perspėjimais, kad nepagrįstas spaudimas vaistų gamintojams mažinti kainas gali neigiamai atsiliepti pacientams.

Anot asociacijos, Lietuvos vykdoma politika nepakankamai atsižvelgia į naują realybę farmacijos sektoriuje ir gali dar labiau sutrikdyti būtiniausių vaistų tiekimą, kuris pastaruoju metu ir taip patiria nemenkų iššūkių. „Medicines for Europe“ vadovo teigimu, vaistų pramonė pastaruoju metu išgyvena itin sudėtingą etapą, nes sparčiai auga gamybos ir tiekimo sąnaudos, tačiau taisyklės ir teisinis reguliavimas vis griežtėja, o vaistų kainos – mažėja.

„Lietuvos situacija yra viena sudėtingiausių Europoje. Nors gamybos ir tiekimo kaštai auga, generinių vaistų kainos įšaldytos nuo 2019 m. Be to, skirtingai nei kitose šalyse, čia pasibaigusio patento vaistų kainos apskaičiuojamos remiantis išorine referencinių kainų sistema, naudojant EURIPID duomenų bazę. Farmacijos politikos ekspertai griežtai nepritaria tokiam referavimui, nes tai iš esmės veda į dvigubą kainų mažinimą. Generiniai vaistai ir taip yra pigesni, o taikant išorinį referavimą kaina turėtų būti mažinama antrą kartą. Dėl to net EURIPID griežtai nerekomenduoja taikyti išorinio referavimo generiniams vaistams“, – įsitikinęs A. van den Hovenas.

Jo teigimu, šalys, norėdamos užtikrinti vaistų prieinamumą savo pacientams, pastaraisiais metais stengiasi peržiūrėti teisinį reguliavimą, kad jis būtų pritaikytas dabartinėms aplinkybėms ir būtų atsižvelgta bei lanksčiai reaguojama į rinkos situaciją, infliacijos poveikį ir tiekimo problemas. Tačiau, anot „Medicine for Europe“ asociacijos, Lietuvos politika, priešingai, veda prie generinių vaistų kainų įšaldymo, kuris kelia grėsmę šalies rinkos tvarumui ir menkina pacientų galimybes įsigyti vaistų.

„Su gamyba ir tiekimu susiję kaštai farmacijos sektoriuje ir toliau auga, todėl gamintojai neturi galimybės koreguoti kainų pagal tokią politiką. Rinkos teisinės bei komercinės aplinkos patrauklumas turi tiesioginę įtaką vaistų tiekimo stabilumui“, – sako H. van den Hovenas.

„Medicines for Europe“ atstovauja generinių, biologiškai panašių ir pridėtinę vertę kuriančių vaistų gamintojams Europoje. Asociacijos nariai teikia beveik 70 proc. visų vaistų Europos rinkoje. Lietuvoje ji glaudžiai bendradarbiauja su Vaistų gamintojų asociacija, kuri „Medicines for Europe“ narė yra nuo 2019 m.

Nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, dalyje grupių reikšmingai sumažėjo vaistų teikėjų skaičius. Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) teigimu, tai gali neigiamai atsiliepti pacientams kiekvieną kartą, kai konkreti bendrovė susidurs su gamybos ar tiekimo sutrikimais. Net 60-yje vaistų grupių liko tik po vieną ar du tiekėjus Lietuvos rinkai.

„Ruošdamasi naujų kainodaros priemonių įvedimui, Sveikatos apsaugos ministerija skaičiavo, kad numatytos priemonės leis sutaupyti 20,5 milijonų eurų Privalomojo sveikatos draudimo lėšų, o dėl paciento priemokos krepšelio – dar 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. 

Dabar informuojama apie perpus mažesnį, kiek daugiau nei 10 mln. eurų teigiamą efektą. Tačiau kokie bus galutiniai skaičiai, vertinti anksti, kaip ir tiksliai įvardinti, ar sutaupymai bus dėl kainų mažėjimo, ar dėl to, kad pacientai pirks vaistus be kompensacijos. Ministerija džiaugiasi, kad naujajame kainyne nesumažėjo kompensuojamų veikliųjų medžiagų skaičius. Tačiau vaistus tiekiančių gamintojų skaičiaus mažėjimas grupėse asociacijai kelia didelį susirūpinimą“, – sako VGA direktorė Rasa Bričkienė.

Anot jos, pastebima, kad su mažiau problemų susiduria tos valstybės, kuriose veikia daug vaistų gamintojų, sudarant sąlygas jiems konkuruoti. „Dėl Lietuvos valdžios institucijų taikomų priemonių Lietuvos rinka vis labiau tampa nepatraukli, esame nukeliami į tolesnes ir ilgesnes gamybos eiles, o valstybė dėl to galiausiai sumoka du arba tris kartus daugiau“, – naująjį kainyną vertina R. Bričkienė.

VGA vadovės teigimu, suprantamas ministerijos siekis kompensuoti daugiau naujų vaistų, taip didinant inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvos pacientams. Tačiau, priimant reguliuojančius sprendimus, būtina įvertinti visą vaisto gyvavimo rinkoje ciklą ir visų vaistų svarbą pacientų gydyme, kad būtų užtikrintas sveikatos sistemos tvarumas ir stabilumas. 

Daugiau nei 70 proc. kompensuojamųjų vaistų receptų yra pasibaigusio patento ir jais gydoma didžioji dalis Lietuvos pacientų. Šių vaistų nepertraukiamas tiekimas Lietuvos pacientams svariai prisideda prie stabilios sveikatos sistemos užtikrinimo.

Europos asociacija Medicines for Europe, kurios nare yra Vaistų gamintojų asociacija, išplatino pranešimą spaudai su Medicines for Europe prezidentės p. Elisabeth Stampa (Medichem) nuomone dėl ES vaistų strategijos peržiūros.

Europos vaistų gamintojai yra įsipareigoję, kad visus ES pacientus vaistai pasiektų laiku. Per Covid-19 pandemiją mobilizuoti resursai, kad būtų užtikrinta būtinųjų vaistų gamyba ir tiekimas pacientams. Aktyviai teikti teisėkūros siūlymai, kad būtų sustiprinti pagrindiniai viešosios sveikatos politikos tikslai. Siekiant vienodo vaistų prieinamumo ES, tvirtai siekiama tikslingo teisinio aiškumo ir užtikrintumo patentų srityje. 

Manome, kad neturėtų būti akumuliuojamos reguliacinės iniciatyvos, kurios pratęstų reguliacinių duomenų periodą ilgiausiai pasaulyje. Sieksime greitesnės skaitmenizacijos įtvirtinimo teisės aktuose, kad būtų galima numatyti, išvengti ir sušvelninti vaistų trūkumus bei sudaryti Vaistų saugumo susitarimą, skatinantį daugiau investicijų į gamybą. Mums priimtinas Vienos sveikatos požiūris į farmacijos politiką, derinant vaistų prieinamumą ir aplinką. Tačiau brėžiame liniją bet kokioms pastangoms mažinti saugumą, kokybę ar efektyvumą, kurie turi būti esminiai vaistų reguliavimo sistemos viešosios sveikatos tikslai.

Medicines for Europe prezidentė p. Elisabeth Stampa (Medichem), komentuodama paskelbtą ES farmacijos teisenos peržiūrą pasisakė: „Ilgai laukta ES farmacijos teisenos peržiūra jau čia. Pagrindinis dėmesys pasibaigusio patento vaistų pramonės vaidmeniui pacientams yra aiškiai atspindėtas projekto intencijose, atliepiant mūsų įsipareigojimą vaistų prieinamumui, kada ir kur jų reikėtų. Padėsime ES gerinti vaistų prieinamumą įgyvendinant pirmosios dienos konkurenciją. Metai iš metų sklandžiai bendradarbiaujame su Europos Komisija, per pandemiją ir karą Ukrainoje, ir ši teisena privalo atspindėti sunkiai išmoktą vaistų sistemos realybę. Tačiau mums vis dar trūksta pramoninės strategijos, kuri stiprintų Europos pasibaigusio patento sektorių ir užtikrintų sveikatos atvirą strateginę autonomiją. Tuo tikslu tikimės sklandaus darbo su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis, siekiant vienodo ir laiku vaistų prieinamumo pacientams ir tiekimo saugumo Europoje.“