Nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiame kompensuojamųjų vaistų kainyne gali likti vos daugiau nei trečdalis vaistų iš patekusių. Norint, kad kita dalis vaistų pacientams būtų kompensuoti, kompanijos turėtų valstybei papildomai sumokėti ir parduoti vaistus už mažiau, nei jų savikaina. Tokių sąlygų pagal naujos tvarkos sąlygas reikalauja Sveikatos apsaugos ministerija.

„Prašėme LR Vyrausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos dar kartą nukelti tvarkos įsigaliojimą, tačiau nesulaukėme veiksmų. Naujo kainyno sąrašas yra labai išbalansuotas. Šių pasekmių priežastys – ydinga vaistų bazinių kainų skaičiavimo metodika ir atskiras gamintojų grupes diskriminuojantis vaistų grupavimas“ – teigia Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.

III ketvirčio kompensuojamųjų vaistų kainyno projekto pirminiame sąraše pateikta kompensuoti 240 vaistinių preparatų mažiau, o tai sudaro 12 proc. II ketvirčio kompensuojamųjų vaistų pozicijų. Iš viso pirminiame sąraše paskelbta 1816 vaistinių preparatų pozicijų, iš kurių į kompensuojamųjų vaistų sąrašą patektų per 700. 60 proc. visų sąraše esančių vaistinių preparatų vaistų gamintojams sudaryta galimybė sumažinti kainas. Todėl situacija lieka neaiški. Dalies vaistinių preparatų kainos jau dabar nekoreguojamos dėl keleto priežasčių. Vaistinių preparatų kainos tapo neigiamomis, t.y. vaistų tiekėjui reikėtų primokėti valstybei norint išlikti kainyne, kitiems reikėtų parduoti už mažiau, nei savikaina.

Į kainyną nepatekusius vaistus vartoja apie 400.000 pacientų, kurių dauguma serga lėtinėmis ir sunkiomis ligomis. Tai vaistai, reikalingi širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis, plaučių, centrinės nervų sistemos ligomis sergantiems pacientams. Norėdami gydytis tuo pačiu, jiems tinkančiu vaistu, jie turės keisti juos kitais vaistais arba pirkti vaistus už pilną kainą.

„Esame labai susirūpinę, kad patvirtinus naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną, pacientai neteks galimybės gydytis sudėtiniais vaistais. Tai ypač aktualu kardiologiniams ir gretutinėmis ligomis sergantiems vyresnio amžiaus pacientams, kurie vienu metu turės vietoj vienos tabletės gerti kelias tabletes. Naujajame kainyne labai sumažės ir vaistų pasirinkimas, o tai neigiamai atsilieps pacientui parenkant vaistus  individualiam efektyviam gydymui. Prisitaikyti vaistą pacientui užtrunka apytiksliai kelis mėnesius ar pusę metų, o kitiems – net iki metų. Tai neabejotinai paveiks ne tik  paciento įpročius, bet ir sveikatą, nes reikės dažnai keisti ir derinti vaistus tarpusavyje.“ – kainyną vertina Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.

Nuo šių metų gegužės mėn. prie Vaistų gamintojų asociacijos prisijungė UAB USP Baltics. Tai dvidešimtoji asociacijos narė, kurios buvimas asociacijoje, tikimasi, sustiprins asociacijos svorį bendradarbiaujant su valstybės institucijomis dėl vaistų politikos.

,,USP Baltics prisijungimas leis tobulėti atstovaujant narių interesus nereceptinių vaistų rinkoje. Tikimasi, kad didėjantis naujų narių skaičius teigiamai paveiks bendradarbiavimą su valstybės institucijomis vaistų politikos srityje, geriau atspindės ne tik gamintojų, bet pacientų lūkesčius“,- teigia Vaistų gamintojų asociacijos Valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.

,,Esame viena iš didžiausių nereceptinių vaistų kompanijų Lietuvoje. Nuo 2016 m. vykdome visuomenės palankiai įvertintą ir didelio atgarsio sulaukusią socialinę iniciatyvą „Sergu atsakingai“, kuria siekame didinti žmonių sąmoningumą rūpinantis savo ir aplinkinių sveikata. Šia iniciatyva skatiname atsakingą ir racionalų vaistų vartojimą“, – privalumus vardija UAB USP Baltics generalinė direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė. JAV įsteigta, Lenkijos nereceptinių vaistų ir maisto papildų gamintojos USP Zdrowie Sp.zo.o. dukterinė kompanija, Lietuvos rinkoje veikia beveik 25 m., turi gamyklą Wroclave (Lenkija) bei atstovybes JAV ir kitose Europos šalyse.

Šių metų pradžioje į asociaciją įstojo ir advokatų kontora GLIMSTEDT, plečianti savo kompetenciją farmacijos sektoriaus teisinio reglamentavimo srityje.

Savo gretose vienydama įvairesnio profilio kompanijas, Vaistų gamintojų asociacija siekia kelių tikslų: didesnio vaistų prieinamumo platesniam pacientų ratui ir kompensuojamųjų vaistų sistemos decentralizavimo, panaikinant apribojimus gydytojui skirti, o pacientui teisę rinktis vaistą. Asociacija pasisako, kad gydytojo paskirti vaistai būtų suvartoti, taip išgydant bei kontroliuojant ligas ir mažinant išvengiamų hospitalizacijų skaičių.

2017 m. Vaistų gamintojų asociacijos narių pagamintų kompensuojamųjų vaistinių preparatų, skirtų širdies ir kraujagyslių, skausmo, onkologinių, infekcinių, astmos ir kitų ligų gydymui vartojo apie 40 % pacientų, naudojančių kompensuojamuosius vaistus. Kompanijos taip pat investuoja į naujų, saugių, patentuotų vaistų tyrimus ir plėtrą, kuria sudėtinius vaistinius preparatus, skirtus kelių ligų simptomų gydymui vienu metu. Europoje beveik 65 proc. išrašytų receptų tenka generiniams preparatams, o jiems valstybė išleidžia vos 29 proc. visų išlaidų vaistams. Lietuvoje generinių vaistų suvartojimas mažesnis ir svyruoja apie 50 proc.

2018 m. balandžio 1 d. prasidėjo kompensuojamųjų vaistų paraiškų teikimo laikotarpis pagal naujai įsigaliojusią kompensuojamųjų vaistų tvarką. Paraiškas pagal naują formatą reikia siųsti VLK (http://www.vlk.lt/veikla/paraiškų-teikimas-iii-ketvirčio-kompensuojamųjų-vaistinių-preparatų-kainynui) iki balandžio 20 d.