Per pastaruosius dvejus metus gamintojai patyrė daug išbandymų, nes labai keitėsi kompensuojamųjų vaistų tvarka, sudėtinių vaistų kainodara, ministerija ruošia ir daugiau pasikeitimų vaistų grupavime. Dėl to sudėtinga konstatuoti kelerių metų pasekmes. Galima tik pabrėžti, kad gamintojams teko nemažai investuoti į pokyčių valdymą ir prisitaikyti, siekiant išlikti rinkoje bei tiekti pacientams būtinus sudėtinius vaistus. Sprendimų valstybė turėtų ieškoti užtikrindama stabilią, skaidrią ir tęstinumą užtikrinančią sudėtinių vaistų patekimo į kainyną tvarką, o taip pat suteikdama galimybes visiems pacientams vienodai ir nepertraukiamai įsigyti gydytojo paskirtus kompensuojamus sudėtinius vaistus.
Sudėtiniai vaistai yra inovatyvios vaistų formos, kuriančios pridėtinę vertę ne tik pacientams, bet ir sveikatos priežiūros specialistams, padėtų taupyti valstybės lėšas sveikatos apsaugai. Pacientams tai labai patogios formos, nes leidžia sėkmingai kontroliuoti ligą. Idealu, jeigu valstybė atsižvelgtų į pacientų lūkesčius ir tokiu būdu pati prisidėtų prie savo sveikatos politikos tikslo – racionalaus vaistų vartojimo – realizavimo. Tiesa, reikia pripažinti, kad šiame kontekste sveikatos politikos formuotojai turėtų peržiūrėti prioritetus ir pripažinti, kad inovatyvių vaistų formų sukūrimas yra daugiau nei kelių tablečių supresavimas į vieną. Nekompensuodama sudėtinio vaisto, permoka ne tik valstybė, bet ir pacientas, kuris vietoj vieno pakelio turi pirkti du arba tris, atitinkamai susidurdamas su du arba tris kartus didesniais nepatogumais vartoti žymiai didesnį skaičių tablečių. Žmonėms sudėtinga kas ketvirtį prisitaikyti ir prie nepastovumų, kai jiems reikiamo vaisto kainyne buvimas tapo neprognozuojamas.
