COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje pakeitė ekonomines sąlygas, kurios stipriai paveikė ir vaistų gamybą. Vaistams gaminti naudojamų medžiagų ir logistikos kainos pasiekė rekordus, o tai stipriai sutrikdė pacientams būtinų vaistų gamybą ir suardė tiekimo grandines Europoje.
„Gamybos eilėje Lietuvos pacientams reikalingų vaistų gamintojai laukia nuo 6 iki 8 mėnesių ir šis terminas tapo normaliu. Be to, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią kompensavimo tvarką ir taikant kainų įšaldymą, susidaro absurdiškų situacijų, kai norėdami patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, gamintojai turėtų pasiūlyti 3-4 kartus mažesnę kainą nei paties vaisto gamybos kaštai. Priėmus papildomą išorinio referavimo į pigiausią veikliąją medžiagą reikalavimą, tikėtina, kad negalinčių pasiūlyti prašomos kainos bus dar daugiau“, – vertina R. Bričkienė.
Įstatymo pakeitimai dėl kompensuojamųjų vaistų kainų reguliavimo yra numatyti šiuo metu svarstomame Farmacijos įstatyme. Jo priėmimas įtrauktas į šio ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkę. Konstitucinis teismas yra nurodęs iki 2023 m. sausio 1 d. priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nes dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai.
„Vaistų gamintojai nuolatos peržiūri vaistų portfelius ir juos racionalizuoja, atsisakydami vaistų, kurių gamybos kaštai tampa nepakeliami. Tai atsispindi ir Lietuvoje: dalis vaistų atšaukiami iš rinkos, dalis nebeteikiami kompensavimui. Įstatymo projektu siūlomos naujos kainodaros priemonės mūsų rinkos patrauklumą dar labiau sumažins. Norint spręsti vaistų tiekimo problemas, reikėtų tokios tvarkos, kuria gamintojams būtų sudarytos sąlygos konkuruoti. Kuo daugiau tiekėjų rinkoje, tuo mažiau rizikos dėl tiekimo sutrikimų“, – sako VGA vadovė.
Vaistų tiekimo sutrikimų būna nuolatos, tačiau pastaruoju metu tai tampa ypač skaudžia problema ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Vaistų gamintojų asociacija atkreipia dėmesį, kad prie priėmimo stadijos priartėjęs Farmacijos įstatymo projektas nesprendžia įsisenėjusių problemų, o priešingai – kuria naujas. Gamintojai perspėja, kad numatytas naujas reguliavimas turės neigiamą poveikį konkurencijai rinkoje, o tai atsilieps tiek pacientams, tiek gydytojams.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtinami naujai papildyti kompensuojamųjų vaistų kainodaros principai. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad dėl to galima tikėtis mažesnių vaistų kainų, tačiau vaistų gamintojai tvirtina priešingai.
„Planuojama kainodara yra neskaidri, nes informacija – ne visiems vienodai prieinama. Klaidinsiantis bus ir pats kainų palyginimo metodas, nes numatyta lyginti ne konkrečių gamintojų konkrečiose Europos Sąjungos šalyse vaistų kainas, bet jų veikliųjų medžiagų“, – sako Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė.
Anot jos, dėl kintančio ir griežto teisinio reguliavimo pastaraisiais metais Lietuvoje reguliariai mažėja vaistinių preparatų pasirinkimas ir prieinamumas, daugėja pranešimų apie vaistų tiekimo sutrikimus. Dėl naujosios tvarkos rinkoje gali nelikti dalies gamintojų ir vaistų registruotojų, nes valdžios reikalavimas mažinti kainą 16-62 proc. yra ekonomiškai neįgyvendinamas.
„Vaistai, jų prieinamumas ir kainos yra itin jautrios temos, kurias būtina išsamiai išdiskutuoti. Tačiau atrodo, kad įstatymo projekto autoriai ignoruoja tiek ekonominę logiką, tiek realybę, kurioje gyvename. Didelę vaisto kainos dalį sudaro žaliavų, pakuočių, gamybos, logistikos, darbo jėgos, įvairių kitų reguliavimo reikalavimų įgyvendinimo kaina, kuri per COVID-19 pandemiją ir karą Ukrainoje pasaulyje bei Europoje išaugo kelias dešimtis ar net šimtus procentų. Tačiau siūlomos kainodaros priemonės ne tik neleis amortizuoti išaugusių gamybos kaštų, bet dar labiau susiaurins gaminamų vaistų portfelį. Suprantama, kad dėl to su finansinėmis ir sveikatos pasekmėmis susidurs ir pacientai“, – perspėja R. Bričkienė.
Farmacijos įstatymo pakeitimus Seimas dabar turi priimti per itin trumpą laiką – iki metų pabaigos. Konstitucinis Teismas dar praėjusiais metais paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Tvarka turi būti pakeista ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 2 d.
Vaistų gamintojų asociacija (toliau – Asociacija arba VGA), būdama Europos asociacijos Medicines for Europe, tiekiančios Europos pacientams per 70 proc. visų receptinių pasibaigusio patento vaistų, nare, yra susirūpinusi ir prašo atkreipti dėmesį į vis didėjančių energijos kainų ir infliacijos poveikį farmacijos pramonei bei dėl to kylančias grėsmes vaistų tiekimui Europoje.
Pastarąjį dešimtmetį pasibaigusio patento vaistams taikomas griežtas kainų reguliavimas, biudžeto taupymo priemonės, žemiausios kainos kainodaros principai, sukėlę esminę kainų eroziją ir nestabilią situaciją vaistų gamintojams. Situaciją dar labiau pablogino Covid-19 krizė ir karas Ukrainoje, sukėlę dramatišką bendrosios infliacijos (Lietuvoje – 21,1 proc. 2022 m. rugpjūčio mėn.), žaliavų (padidėjo 50-160%), transporto (padidėjo 500%) ir energijos kainų augimą.
Tuo metu, kai vaistų gamintojų tiekėjai kelia kainas, pasibaigusio patento vaistų pramonė veikia stipriai reguliuojamoje aplinkoje, kurioje nėra jokių svertų adaptuoti kainų, nes kompensuojamųjų vaistų kainodarą nustato nacionalinės valdžios institucijos (Lietuvoje: LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa prie LR SAM), taikydamos kainų referavimą, kaip automatinę kainų mažinimo priemonę, kainų įšaldymą ir kitas, bloginančias vaistų prieinamumą.
Šiame svarbu suprasti, kad bet koks vaistų gamybos nutraukimas, net ir laikinas, sukeltų žalingą poveikį sukelsiančius vaistų tiekimo sutrikimus pacientams, ligoninėms ir kitoms gydymo įstaigoms. Kai kurių vaistų (pvz., sterilių biologinių medžiagų ir antibiotikų) gamybos procese yra taikomi labai specializuoti kaitinimo ir vėsinimo metodai, reikalaujantys daug energijos, kaip ir intensyviuose veikliųjų medžiagų ar jų junginių gamybos procesuose.
VGA remia Medicines for Europe kreipimąsi ir prašo neeiliniame 2022 m. rugsėjo 30 d. Europos Sąjungos Energetikos tarybos susitikime dalyvausiančių Lietuvos atstovų bei kitų atsakingų ministrų, valstybės tarnautojų ir politikų palaikyti ją, prioritetizuojant farmacijos sektorių, kaip vieną iš svarbiausių, siekiant užtikrinti tvarų sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimą ir nepertraukiamą pacientų gydymą.
Atsižvelgdami į išdėstytą, kviečiame rimtai svarstyti VGA teiktus siūlymus dėl kompensuojamųjų vaistų kainodaros priemonių, kurios didintų kompensuojamųjų vaistų prieinamumą pacientams, mažintų tiekimo sutrikimų rizikas.
Nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, apie 150 tūkst. pacientų, norėdami tęsti gydymą, medikamentus turės pirkti iš asmeninių lėšų. Iš naujojo kainyno buvo išbraukti beveik keturi šimtai iki tol kompensuotų vaistinių preparatų. Tai vaistai, skirti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos bei kitomis ligomis.
Vaistinių preparatų pasirinkimas gyventojams Lietuvoje mažėja nuolat. Anot ekspertų, pagrindinė to priežastis – per griežtas teisinis reguliavimas. Skaičiuojama, kad nuo sausio iki balandžio, pirkdami receptinius kompensuojamuosius vaistus, kurie nebepatenka į kompensuojamųjų vaistų kainynus, gyventojai iš viso jau išleido apie 9 mln. eurų.
„Pacientų išleidžiamos sumos receptiniams vaistams, kurie yra kompensuojamųjų vaistų sąraše, bet nepatenka į kainyną, pastaruoju metu didėja. Pirmąjį metų ketvirtį žmonės už šiuos medikamentus sumokėjo maždaug 1,1 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Tai rodo, kad pacientai dažniau linkę tęsti jiems pasiteisinusį medikamentinį gydymą“, – sako Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė.
Duomenys taip pat rodo, antrąjį metų pusmetį didėja vos 19 vaistinių preparatų bazinė kaina, o mažėja – daugiau nei 400. Tai reiškia, kad valstybės išlaidos šiose grupėse esantiems vaistams pastaruoju metu taip pat mažėja. Seimo rudens sesijoje numatyta svarstyti Farmacijos įstatymo pakeitimus. R. Bričkienė ragina politikus atsižvelgti į dabartines tendencijas ir priimti tokias pataisas, kurios užtikrintų didesnį vaistų pasirinkimą pacientams ir mažintų jų asmenines išlaidas gydymui.
„Jei į naująjį įstatymą būtų įtraukti pakeitimai, nustatantys vienodą maksimalią priemoką vaistams, turėtume visai kitokią situaciją. Pagal tokią tvarką, šiame kainyne būtų likę 65 vaistiniai preparatai ir tai leistų bent 100 tūkstančių pacientų tęsti jiems įprastą gydymą, neperkant jiems priklausančių kompensuojamųjų vaistų už pilną kainą. Nebūtų korektiška įstatymo pakeitimais bandyti perauklėti pacientus keisti savo įpročius. Tai turėtų tapti ilgalaike valstybės sveikatos raštingumo strategija“, – teigia asociacijos vadovė.
Farmacijos įstatymo pakeitimus Seimas turi priimti iki metų pabaigos, nes pernai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Tvarka turi būti pakeista ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 2 d.
Vaistų gamintojų asociacija yra atkreipusi atsakingų institucijų dėmesį išreikšdama susirūpinimą dėl realių pavyzdžių, kai internete visuomenei reklamuojami ir parduodami galimai vaistų požymius atitinkantys produktai, pagaminti ne Europos Sąjungoje, neatitinkantys vaistų reklamos griežtų reikalavimų, tik informavus (notifikavus) Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).
Tai – ribiniai produktai, o klausimas yra labai aktualus įvairiais aspektais, bet labiausiai dėl to, kad dėl egzistuojančių sprendimų priėmimo spragų gali nukentėti žmonių sveikata, daugėti vaistams, pvz., antibiotikams, atsparių ligų, alerginių reakcijų, ar net ilgainiui galinčių išsivystyti organų ir jų sistemų pažeidimų, nelaimingų baigčių, o viso to pasekmės brangiai kainuotų visai visuomenei ir ekonomikai.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje veikianti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) griežtai kontroliuoja teikiamus duomenis, taip pat reklamą apie Lietuvoje registruotus vaistus, dėl kurių saugumo ir patikimumo registruodama įsitikino Europos vaistų agentūra, kad pacientai bei sveikatos priežiūros specialistai gautų tik patikimą ir neklaidinančią informaciją. Be viso to, Lietuvoje veikiantys vaistų gamintojai, bendradarbiaudami su VVKT, nepertraukiamai vykdo jiems teisės aktais pavestą farmakologinį budrumą, kad Lietuvos pacientus pasiektų visus geros gamybos praktikos reikalavimus atitinkantys saugūs vaistai.
VGA teikė siūlymus atsakingoms institucijoms, atkreipdama dėmesį į būtinybę tikslinti vaistų reklamos internete reikalavimus, ypač griežtai atskirti vaistų ir ne vaistų požymius atitinkančių ribinių produktų kontrolę, sutelkiant valstybės farmacijos ekspertines ir sprendimų priėmimo kompetencijas vienoje atsakingoje institucijoje. Tikimės, šie klausimai sulauks savo eilės institucijų darbotvarkėje.