2020 metus Vaistų gamintojų asociacija pradėjo pagausėjusi, nes į veiklą įsiliejo Lietuvoje veikianti UAB Fresenius Kabi Baltics.

„Ši narystė mums yra svarbi, nes suprantame, kad būdami asociacijos nariais turime realią galimybę prisidėti prie farmacijos industrijai svarbių klausimų sprendimo“, – teigia Violeta Bajelienė, UAB Fresenius Kabi Baltics generalinė direktorė.

UAB Fresenius Kabi Baltics priklauso tarptautinei farmacijos kompanijai Fresenius Kabi, pirmaujančiai Europoje infuzinės terapijos ir klinikinės mitybos srityse. Kompanija turi planų ir pacientams svarbių panašių biologinių vaistų segmente. Vadovaudamasi korporatyvine filosofija „caring for life“, Fresenius Kabi padeda kritinių būklių ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams bei jais besirūpinantiems medicinos specialistams.

„Kiekvienas asociacijos narys mums yra labai svarbus, todėl labai džiaugiamės, kad prie asociacijos prisijungė Fresenius Kabi Baltics. Augantis asociacijos narių skaičius stiprina asociaciją ir suteikia galimybę atstovauti dar platesnę industrijos dalį“, – atkreipia dėmesį Rasa Bričkienė, Vaistų gamintojų asociacijos direktorė.

Vaistų gamintojų asociaciją šiuo metu vienija 21 farmacijos industrijoje veikianti kompanija. Asociacija nuo 2019 m. yra Europos generinių, biopanašių ir pridėtinę vertę kuriančių vaistų asociacijos Medicines for Europe.

2019 m. lapkričio 29 d. Vilniuje vyko VGA konferencija-diskusija racionalaus vaistų vartojimo klausimais tema Approaches to reducing wasteful spending on pharmaceuticals

„Sveikinu dalyvius ir pranešėjus, susirinkusius diskusijai apie racionalų vaistų vartojimą. Senstanti visuomenė ir į pacientą orientuota medicina skatina rimtai susimąstyti apie sveikatos ir vaistų politikos kryptis, reikalaujančias esminių sprendimų čia ir dabar. Polifarmacija, racionalus vaistų vartojimas ir išvengiamos hospitalizacijos, tikslus valstybės išteklių paskirstymas bei juos matuojančių rodiklių nustatymas, glaudus visų sistemos dalyvių – pacientų, medikų, vaistininkų ir gamintojų bendradarbiavimas bei jų įtraukimas į dialogą ir sprendimų priėmimo mechanizmą valstybėje stipriai prisidėtų prie igalaikių teigiamų rezultatų“, — konferenciją pradėjo Vaistų gamintojų asociacijos Valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.

Renginio dalyvius pasveikinęs Europos parlamento narys prof. dr. Liudas Mažylis, augęs medikų šeimoje, paskatino pacientų sąmoningumą atsakingai ir nuosekliai vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir neįsivaizduoja, kaip to galima nedaryti. Jį papildęs Europos parlamento narys  Juozas Olekas akcentavo, kad tokios diskusijos yra labai svarbios kuriant bendrą sisteminį požiūrį ir matymą, kurie pasiekiami bendradarbiaujant su pacientais.

Europos vartotojų organizacijos BEUC atstovė Ancel.la Santos išsakė, kad vartotojai yra tie patys pacientai, kurie turi didelį norą skaidriai dalyvauti sveikatos sprendimuose. Jie mato sritis, kur galėtų būti naudingi ir prašo valstybės institucijų mąstyti apie nepriklausomo finansavimo galimybes bei skirti daugiau dėmesio vartotojų švietimui.

Europos generinių, biopanašių ir pridėtinę vertę kuriančių vaistų asociacijos Medicines for Europe Sveikatos ekonomikos ekspertas Diogo Piedade atkreipė dėmesį, kad per griežtas valstybės spaudimas generinių vaistų gamintojams, apsunkintos inovatyvių vaistų formų – sudėtinių vaistų  kompensavimo sąlygos sukelia vaistų trūkumus ir neskatina pacientų racionaliai vartoti vaistus, o gydytojams juos racionaliai skirti.

Nefrologas, Lietuvos hipertenzijos draugijos ir Inkstų fondo prezidentas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Marius Miglinas įvardijo moksliniais tyrimais pagrįstus atvejus pasekmių, kurias patiria pacientai, nesuvartodami jiems paskirtų vaistų. Paragino rimtai atkreipti dėmesį į racionalaus vaistų vartojimo temą bei edukuoti gydytojus ir slaugytojus, kurie savo žinias perduotų pacientams.

Pasaulinės rinkos tyrimų ir analizės kompanijos IQVIA atstovas Michal Pilkiewicz atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valdžios institucijos renka ir turi sukaupusios daug vertingų sveikatos skaitmeninių duomenų. Ragino Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą atverti juos sveikatos ir vaistų išteklių analizei bei prognozavimui.

LR sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė įvardijo, su kokiomis problemomis susiduria valstybė, pristatė racionalaus vaistų vartojimo suplanuotus žingsnius.

Išsamiau apie tai skaitykite Lietuvos sveikatoje.

Konferencijos akimirkos:

Nuotraukos Irmanto Gelūno.

„Revoliucija ar evoliucija? (angl. Revolution or (r)evolution)“, – retoriniu klausimu savo pranešimą Batijos šalių Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) kartu organizuotame reguliatorių susitikime pradėjo Sabrina Conti, Europos generinių, biopanašių ir pridėtinę vertę kuriančių vaistų asociacijos Medicines for Europe Politikos ir Reguliacinių reikalų koordinatorė. „Skaitmenizavimas, telematika, struktūruoti duomenys, o tai reikštų vientisą ir patikimą informaciją visoje Europoje, padėtų išspręsti optimizavimo procesus ir palengvintų veiklą farmacijos rinkos ir daugeliui kitų dalyvių bei suteiktų akivaizdžią naudą pacientams“, – pabrėžė ji. 

Medicines for Europe atstovė, iškeldama klausimą „jeigu ne dabar, tai kada?“ ir tuo atkreipdama reguliuojančių institucijų dėmesį, pabrėžė, kaip svarbu stiprinti pacientų sveikatos elgesį ir įvertinti rezultatus vykdant prevencijos programas, suteikti jiems daugiau žinių, supratimo, kodėl ir kaip svarbu suvartoti paskirtus medikamentus, kad būtų išvengta skaudžių ligų pasekmių, pasiekta mažiau vizitų pas gydytojus ir galimų išvengti hospitalizacijų.  

VGA palaiko Europos asociacijos, kurios nare yra, siekius ir racionalų vaistų vartojimą įvardija kaip vieną iš svarbiausių valstybės sveikatos prioritetų efektyvinant ne tik visos sveikatos priežiūros sistemos, bet ir privalomojo sveikatos draudimo lėšų panaudojimą. „Valstybė gauna Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sveikatos politikos rekomendacijas, valdo e. recepto duomenis, kuriuos tinkamai pamatavusi ir išanalizavusi, savo sprendimais pasiektų pacientams ir jai pačiai puikių rezultatų“, – teigia VGA Valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius. 

Lietuvos reguliuojančios institucijos taip pat pastebi, kad pasikeitusi reguliacinė aplinka, falsifikuotų vaistų direktyvos įgyvendinimas ir dėl to kylantys vaistų tiekimo sutrikimai, sumažėjusios vaistų registracijos tendencijos šiuo metu yra vieni iš didžiausių trukdžių vaistų prieinamumui pacientams, o tuo pačiu ir racionaliam vaistų vartojimui.

Trijų (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) Baltijos valstybių Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) bei Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) organizuotas reguliatorių susitikimas vyko 2019 metų spalio 17 dieną, Vilniuje. Jame dalyvavo pranešėjai iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos, Medicines for Europe, EFPIA, IQVIA, DIA, Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių vaistų verifikavimo organizacijų atstovai.

Vyriausybė nepalaikė beveik pusės milijono pacientų vartoto gydymosi inovatyviomis vaistų formomis ir pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlytiems sudėtinių vaistinių preparatų kainodaros pakeitimams. Dėl jų ne tik pacientai mokės daugiau, bet ir valstybė, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos gali padidėti 6 mln. Eur.

Vyriausybė nematė sudėtinių vaistų naudos, nors jų vartojimas galėtų lengvinti pacientų gyvenimo kokybę ir ženkliai prisidėti prie lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) valdymo, o galiausiai ir ankstyvo mirtingumo nuo šių ligų mažinimo.

Pasak Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) direktorės Rasos Bričkienės, sudėtinių vaistų deriniai  kuria pridėtinę vertę paciento sveikatai ir Europoje naudojami pakankamai seniai. Pavyzdžiui, deriniai su statinais yra inovatyvus sprendimas, nes padeda reguliuoti ir kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje. Šie vaistai, užkertantys kelią ankstyvoms mirtims nuo ŠKL ligų, jau yra kompensuojami Slovėnijoje, Čekijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Portugalijoje. Vis daugiau šalių (Belgija) įžvelgia gydymo režimo naudą ir vaistus įtraukia į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. 

SAM siūlyti pakeitimai nepalankūs pacientams, nes dabar vietoj vienos tabletės vienu metu jie turės gerti kelias (dvi arba tris). Tai reiškia, kad ne tik pirkti atskiras vaistų dėžutes, bet ir stebėti visų trijų galiojimo laiką, derinti dozes ir nuolatos pasipildyti tablečių skaičių dėžutėse. VGA atstovė įžvelgia ne tik nenorą išklausyti vaistų gamintojus, remtis kitų šalių praktika, tačiau ir apskritai pasigenda sveikatos apsaugos politiką formuojančių teigiamo požiūrio į inovatyvius ir pridėtinę vertę kuriančius sudėtinius vaistus. 

Pasak VGA direktorės, sudėtinių vaistų vartojimas skatinamas visame pasaulyje – tai rekomenduojama ir Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse. Kuo mažesnis suvartojamų tablečių skaičius, tuo didesnė tikimybė, kad pacientas nenutrauks gydymo. 

„Vaistus vartojantys pacientai sumoka daugiausia priemokų pirkdami atskirus vaistus, pasigendama ir ilgalaikio Vyriausybės požiūrio į ŠKL prevenciją, nuo šiol stipriai apribotos ir sudėtinių vaistų kompensavimo sąlygos. Užtikrinus tinkamą kompensavimo mechanizmą sudėtiniams inovatyviems vaistams, galintiems padėti spręsti ŠKL mirtingumo problemą ir pailginti paciento gyvenimą, mažėtų pacientų priemokos ir – svarbiausia – būtų geriau laikomasi gydymo režimo, didėtų ligą valdančių pacientų kiekis“, – teigia R. Bričkienė

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, sudėtinius vaistus, skirtus širdies ir kraujotakos ligoms, vartoja apie 435 tūkst. pacientų. VGA skaičiuoja, kad jeigu visiškai neliktų sudėtinių vaistų,  valstybei tai kainuotų apie 6,3 mln. Eur per metus, jei neliktų bent 30 proc. sudėtinių vaistų ir pacientai vartotų vaistus kaip atskiras dalis, valstybė turėtų atseikėti iš biudžeto papildomai 2,7 mln. Eur. o tai pakeistų daugiau nei 100 000 gyventojų įpročius.

Kuo svarbūs sudėtiniai vaistai?

Vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 55,4 proc. gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. ŠKL yra dažniausia mirties priežastis ir tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų. 2018 metais Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos mirė apie 1 392 darbingo amžiaus žmonės.

2018 metų ataskaitoje „Health at a glance“ Ekonominio bendradarbiavimo ir Plėtros organizacija nurodo, kad koreguojant rizikos veiksnius galima išvengti daugiau nei trijų ketvirtadalių minėtų mirčių – svarbu ne tik ankstyva ŠKL ligų diagnostika, bet ir tinkamas gydymas bei prevencija. Prevencinės priemonės apima sveiką gyvenimo būdą ir dviejų pagrindinių ligų – hipertenzijos ir dislipidemijos – gydymą. Pacientai, tinkamai vartojantys vaistus, Europos mastu padėtų išvengti 200 000 mirčių ir leistų sutaupytų apie 125 mlrd. Eur valstybės lėšų gydymui. Racionalus vaistų paskyrimas ir vartojimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių pasiekiamas gydymo efektyvumas. Mirtingumo rodiklis, sergančiųjų diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis yra dvigubai mažesnis tų, kurie laikosi gydytojo paskirto medikamentų naudojimo. 

LR sveikatos apsaugos ministerija pateikė Vyriausybei LRV nutarimo Nr. 994 pakeitimo projektą, kuriuo teikiami ir sudėtinių vaistinių preparatų kainodaros pakeitimai. Jeigu šie siūlymai būtų priimti, pacientams vietoje vienos tabletės tektų gerti 2-3 tabletes, už tai sumokėti daugiau, o valstybei, labai tikėtina, padidėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos. Siūlomą naują tvarką kritikuoja tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek Konkurencijos taryba, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija kol kas nepateikė svarių šių pakeitimų argumentų ir poveikio vertinimo pacientams, gamintojams ir valstybei. 

Pacientams užkertamas kelias gydytis naujais ir pažangiais medikamentinio gydymo būdais

Projekte nustatytas vieno tiekėjo siūlomos bazinės kainos įšaldymas bei sudėtinių vaistinių preparatų bazinės kainos keitimas laikytini esmingu ūkinės veiklos ribojimu ir gali būti nustatyti tik įstatymu. Šie pakeitimai apribotų sąžiningos ir laisvos konkurencijos sąlygas, dėl šių priežasčių mažėtų sudėtinių vaistų patekimas į kompensuojamųjų vaistų kainyną, o tai apribotų jų prieinamumą, kaip vienos iš inovatyvių medikamentinės terapijos priemonių gydant pacientų lėtines širdies ir kraujagyslių ligas. 

Siūlomi pakeitimai prieštarauja Vaistų politikos gairėms

Racionalus vaistų vartojimas ir jį skatinančios priemonės yra vieni iš sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos vaistų politikoje ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nustatytų prioritetų. Tuo tarpu pakeitimais pacientai būtų skatinami vartoti atskiras tabletes vietoje vienos, o tai labai apsunkintų pacientams racionalų vaistų vartojimą. 

Racionalus vaistų paskyrimas ir vartojimas yra viena iš pagrindinių priemonių, dėl kurių pasiekiamas teigiamas gydymo efektyvumas ir kokybiški bei darbingi paciento gyvenimo metai. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, sudėtinius vaistus, skirtus širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti vartoja apie 435 tūkst. pacientų. VGA skaičiuoja, kad nelikus kompensuojamųjų vaistų kainyne bent 30 proc. sudėtinių vaistų, kuriuos pacientai turėtų pakeisti atskiromis tabletėmis, valstybė išleistų iš biudžeto papildomai 2,7 mln. eurų. Nelikus sudėtinių vaistų, valstybei tai kainuotų apie 6,3 mln. eur per artimiausius vienerius metus.

Europa pripažino sudėtinių vaistų vartojimo naudą gydant lėtines širdies ir kraujagyslių ligas

Diabetas, arterinė hipertenzija ir dislipidemija – tai ligos, kurioms išlaidos sveikatos apsaugos sistemoje yra didžiausios dėl kelių priežasčių: per daug tablečių vienu metu, todėl vaistai nevartojimi ar nereguliariai vartojami, savarankiškai gydymas „metamas“ po kelių mėnesių, nes ligos simptomai paslėpti, o pasireiškia blogiausiomis ir pavojingiausiomis sveikatai  ar gyvybei pasekmėmis gerokai vėliau.

Sudėtinių vaistų deriniai Europoje naudojami pakankamai seniai. Deriniai su statinais, padedančiais reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje – inovatyvus sprendimas. Tokie deriniai jau yra kompensuojami Slovėnijoje, Čekijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Portugalijoje. Sudėtinių vaistų, kaip vienos iš inovatyvių medikamentinės terapijos priemonių valdant pacientų lėtinies širdies ir kraujagyslių ligas, teikiamus privalumus pacientams pripažino ir Belgijos atsakingos valdžios institucijos. Toks gydymo režimas rekomenduojamas Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse, nes mažesnis suvartojamų tablečių skaičius didina tikimybę, kad pacientas nenutrauks ilgalaikio gydymo. 

Ar širdies ir kraujagyslių ligos – išties didelė problema Lietuvoje?

Vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 56,1 proc. gyventojų per metus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Dauguma iš jų – darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau plečiant gydymą inovatyviais sudėtiniais kelių vaistų deriniais, pavyzdžiui, antihipertenziniais ir statinais, sumažėtų vartojamų tablečių skaičius ir galima būtų tikėtis geresnės arterinio kraujospūdžio ir dislipidemijos kontrolės. Gydymas būtų efektyvesnis ir priimtinesnis pacientams, nes reikia vartoti mažiau tablečių. Pavyzdžiui, vienas vaistas gydytų ir nuo hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio), ir nuo dislipidemijos (padidėjusio „blogojo“ cholesterolio kiekio).

Daugiau skaitykite Lietuvos sveikata